Ką apie vizualią informaciją sako mokslininkai?

Ką apie vizualią informaciją sako mokslininkai?

Neseniai Mitčigano universiteto mokslininkų paskelbtoje studijoje teigiama, kad smegenų dalis, atsakinga už regėjimą (visual cortex) yra atsakinga ne tik už matomų vaizdų interpretavimą. Mokslininkai atrado, kad ji turi ir didžiulę įtaką sprendimų priėmimui.

Turbūt pamenate šią nuotrauką, sukėlusią audrą socialiniuose tinkluose:

Internautai nesustodami diskutavo, kokios spalvos yra suknelė: baltai auksinė ar juodai mėlyna. Visiškai nesvarbu, kokios spalvos yra suknelė, svarbu tai, kad jūs ją matote arba juodai mėlyną, arba baltai auksinę. Yra ypatingai sunku ją pamatyti kitokios spalvos po to, kai jūsų smegenys nusprendė kitaip.

Štai jums dar vienas, turbūt tradicinis pavyzdys, pateikiamas fizikos vadovėliuose apie optinę apgaulę:

Jei šį paveikslėlį matote ne pirmą kartą, neabejoju, kad galite matyti ir kiškį, ir antį. Geriau pasitreniravę galėtumėte matyti abu tuo pačiu metu, tačiau tam prireiks daug laiko, nes smegenys iš esmės priima sprendimą vaizdą suvokti arba vienaip, arba kitaip.

 

Smegenys pasirenka, kuriuos vaizdus nori matyti

Anksčiau buvo manyta, kad tik asociatyvioji žievė (association cortex) yra atsakinga už sprendimų priėmimą, tačiau tyrimo metu buvo suprasta, kad vizualioji žievė (visual cortex) turi labai daug įtakos interpretacijai. Ką tai reiškia mums praktiškai? Ogi tai, kad vizuali informacija gali mūsų smegenyse koduoti tam tikras žinutes, kurias mes turėdami priimame sprendimus. Pvz., ką valgyti pietums arba kokį tiekėją pasirinkti.

Mokslininkai įrodė, kad žmonių įpročiai ženkliai keičiasi priklausomai nuo to, ką jie mato. Tyrimas buvo įdomus – mokyklos valgykloje iškabinus plakatus su salotų nuotraukomis mokiniai pietums daug dažniau rinkosi salotas nei anksčiau. Savaime suprantama, juk taip ir veikia reklama, tiesa? Palaukite, čia įdomioji dalis: prie tų pačių salotų nuotraukos nupiešus skirtingus simbolius, o vėliau kalbinus tuos, kurie nusipirko arba nenusipirko salotų, skyrėsi jų motyvai. Pvz. tie, kurie matė salotas su obuolio ikona, dažniau teigė, jog pirko jas, nes „tai sveikas pasirinkimas“. Tie, kurie matė rubino ikoną – segmentavosi ir nepirko, nes „brangiai kainuoja“ arba pirko, nes „jos išskirtinai geros“. Žodžiu, tyrimas įrodė, kad egzistuoja universalūs simboliai, kurie mums (o tiksliau amerikiečiams!) turi tam tikras reikšmes. Pvz. rubinas asocijuojasi su išskirtinumu, prabanga ir didesne kaina.
Dar įdomu tai, kad žmonėms galima „įdėti“ tam tikrą žinutę į pasirinktus simbolius. Praktiškai tai reiškia, kad verta rinktis tą patį grafinį recorderį savo renginiams, nes nuolatos nuosekliai dirbdamas su ta pačia grupe jis gali kartu su dalyviais susikurti bendrą vizualią kalbą.

 

Vizualizuota informacija padeda atsiminti

Vizualizuota informacija labiau įsimenama: tik 25% studentų po verbaliai išdėstytos paskaitos atsiminė jos medžiagą, tuo tarpu po vizualizuotos paskaitos ją atsiminė 80%. Čia jokia ne naujiena, tam juk ir yra skechnoting‘as. Tačiau yra kita įdomi tyrimo dalis: po trijų dienų palyginus antrąją grupę, informaciją daug geriau įsiminė tie, kurie matė „netobulus vizualus“. Tai reiškia, kad jie matė ranka pieštus piešinėlius, o ne stockines nuotraukas ar standartinio Microsoft Office paketo ikonas.
Tai reiškia, kad jei norite, kad jūsų žinutę atsimintų, bandykite vizualizuoti patys arba kreipkitės į grafinį recorderį, bet ne į profesionalius iliustratorius ar dailininkus.

 

Žmonės renkasi vizualus

Nėra jokios paslapties, kad žmonės patys renkasi vizualizuotą informaciją. Vien Facebook‘o duomenimis įrašai su vizualu sulaukė 87% daugiau interakcijų nei tie, kurie neturėjo jokio vizualo. Praėjusius metus užbaigiau vizualizuodamas Vidaus reikalų ministerijos metinę ataskaitą, kurią jie Facebook‘e kartu su nuoroda į pilną ataskaitą. Detaliau su rezultatu galite susipažinti čia.

Paslaptis paprastume

Nors įvairūs prekės ženklai žiba įmantriai išraitytais šriftais, sėkmingiausi yra tie, kurie turi paprastą ir lengvai skaitomą, DIDŽIOSIOMIS RAIDĖMIS parašytą logotipą. Anot mokslininkų, tekstas, parašytas neįmantriu šriftu įsimenamas geriau. Darydamas grafinį užrašymą irgi esu tą pastebėjęs, todėl pavadinimus ir potemes dažniausiai rašau didžiosiomis raidėmis, o asmenines dalyvių nuomones stengiuosi rašyti mažesnėmis raidėmis italic‘u.

Tai tokie mokslininkų atradimai. Smagu, kad jie taip nuostabiai dera su tuo, ką aš jau esu ir taip pajutęs 6-uoju jausmu!

Žilvinas