Idėjos, kuriomis verta dalintis!

Idėjos, kuriomis verta dalintis!

Lapkričio mėnuo man padovanojo du nuotykius: galimybę išbandyti save darant pop-up knygas ir iššūkį kalbėti per TEDxISM. Apie pop-up knygas kitą kartą (kai jau bus rezultatas nufotografuotas), o dabar apie TEDx!

Esu dalyvavęs TEDx’uose kaip klausytojas, o kažkurį kartą net pagalvojau galbūt ir aš turėčiau kuo pasidalinti? Tiesa, tada įsijungė vidinis kritikas sakantis „niekam tavo idėjos nėra įdomios ir jos net nėra labai naujos“. Juk socialinio verslo principas jau nebe naujiena Lietuvoje, yra puikiai veikiančių pavyzdžių: Draugų uogienė, Sėkmės mokykla ir pan., o grafinis užrašymas Amerikoje išpopuliarėjo dar prieš dešimt metų… Tiesa, kai draugai išgirsdavo apie mano tikslą piešti konferencijų metu ir už surinktus pinigus pakviesti sunkiau besiverčiančių šeimų vaikus aplankyti Vilnių, jie man sakydavo, jog tai verta dėmesio.

Vienas geras bičiulis man net yra sakęs, kad aš per mažai pasakoju apie tai, ką darau. Man atrodo savaime aišku, jog reikia dirbti mėgstamą darbą, tausoti aplinką ir dalintis su kitais tuo, ką turi. Tačiau anot jo daugybė žmonių sėdi biuruose ir dirba tai, ko nekenčia, niekada net negalvojo kad moka piešti, o apie aplinkinius pagalvoja tik prieš Kalėdas, kai televizoriaus reklamos pradeda graudinti skurstančių senelių ar vaikų namų vaizdais. Nežinau ar juo tikiu: arba jis perdeda, arba aš tiesiog gyvenu savame socialiniame burbule ir bendrauju su panašiais į save, todėl ir nematau kitos pusės. Didelė dalis mano draugų yra hipsteriai vegetarai, išprotėję dėl ekologijos ir aukojantys labdarai net iki 5 ar 10% savo pelno. Todėl aš turbūt ir būčiau likęs prie savo filosofijos, bet tada… man parašė laišką ir pakviestė kalbėti per TEDx ir pristatyti savo veiklą! 🙂

Nedelsdamas atsakiau „taip“ ir prasidėjo pasiruošimo procesas. Pirmiausia, bandžiau sugalvoti kalbos struktūrą. Besiruošiant kilo daugybė klausimų:

  • Kaip papasakoti tai aiškiai, paprastai ir įtraukiančiai?
  • Ar naudoti skaidres, ar kalbėti be jų?
  • Ar kalbą mokytis mintinai, ar tiesiog sugalvoti pagrindines mintis, kurias noriu pasakyti ir tada improvizuoti?
  • Ką daryti, jei baigsis kalbai skirtas laikas?

Kad ruoštis būtų lengviau nusipirkau Chriso Andersono neseniai išleistą knygą „TED TALKS. Viešasis kalbėjimas„. Ir tai buvo didžiulė mano klaida!!! Ne, nepagalvokite, kad knyga prasta. Anaiptol. Ten pateikiama visai gerų patarimų, pvz. iš anksto pagalvoti, ką darysite jei užstrigs skaidrės kalbant prieš didžiulę auditoriją ir turėsite priverstinę poros minučių pauzę kol techninis personalas viską sutvarkys. Tačiau beskaitant knygą man kildavo didžiulis kaltės jausmas – viena iš pagrindinių jos minčių yra skirti laiko pasiruošti kalbai, o aš turėjau tiek kvietimų piešti renginiuose ir mokymuose, kad kalbai likdavo varganos 30 min per dieną… Galiausiai knygą padėjau į šalį, nes vos pradėjus ją skaityti kildavo noras verčiau ruoštis kalbai.

Užmigti neleido ir TEDx komanda, kuri nuolatos atsiųsdavo laiškelių, klausiančių kaip sekasi… su kiekviena diena jaučiau, kad uuuups, ta diena artėja! Nors organizatoriai džiaugėsi gavę licenciją 500 klausytojų auditorijai, o aš vis dėlto tikėjausi, kad salėje bus daugiausiai 200 klausytojų. Juk šeštadienis, pradžia 9 val. ryto… Nei velnio – salė buvo pilnut pilnutėlė! 1000 ausų!

Tačiau tuomet nutiko kažkas keisto. Aš tiesiog ėmiau ir … atsipalaidavau. Pagalvojau, kad ei, ko čia jaudintis. Juk čia mano laikas ir galiu juo mėgautis. O tada mėgautis buvo tikrai paprasta: publika buvo ypač draugiška ir šilta, susirinkę išgirsti naujų idėjų ir besidomintys tuo, kas pasakojama. Per pertraukėles jie labai domėjosi mano veikla, mano mentorės šypsena buvo platesnė nei Didysis Kanjonas, o dar ir sulaukiau palaikymo komandos, kuri atėjo į renginio pabaigą pasiklausyti būtent manęs! 🙂

Kalba pavyko 90% taip, kaip planavau. O visų geriausia, kad visą tą dieną mane lydėjo įdomios pažintys ir idėjos naujiems projektams! Taip, kad nebijokit dalintis savo idėjomis – tai, kas jums atrodo savaime suprantama, kitiems gali būti didelė naujovė ir atradimas!